2021 m. sausio 13 d.
2020 metai verslui atnešė išskirtinius išbandymus pandemija, tačiau įmonių rizikos vertinimo analizė kol kas didelių tektoninių poslinkių nerodo. Bendrai įmonių rizika šiek tiek paaugo, darbuotojų skaičius per metus įmonės sumažėjo labai nežymiai – tik 0,8 proc., o per metus lietuviai įkūrė 5 proc. daugiau naujų įmonių nei 2019 m., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ 2020 m. įmonių apžvalga.
Įmonių rizika išaugo
Per metus nuo 14 iki 9 proc. sumažėjo žemiausios rizikos įmonių. „Sveikų“ įmonių labiausiai mažėjo mažmeninės prekybos bei transporto sektoriuose – kitų sektorių įmonės per metus sugebėjo išlaikyti panašų rizikos lygį, – įmonių rizikos vertinimą komentuoja „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. – Aukščiausios rizikos įmonių taip pat sumažėjo – tai siečiau su valstybės paramos programomis, įskaitant galimybę atidėti mokesčius. Tad kol valstybė plėtos ir palaikys verslo paramos programas, mes matysime iškreiptą verslo vaizdą, o turint galvoje apskritai pernai metais beveik išnykusį bankrotų reiškinį, dalis įmonių ir toliau gyvuos tik dėl valstybės pagalbos“.
Ž.Milerius atkreipė dėmesį, kad bendra Lietuvos verslo rizika, 2019 m. labiausiai koncentravusis apie žemesnės rizikos klases, pernai metais persistūmė į vidutinės rizikos zoną. Per metus 40 proc. įmonių riziką pablogėjo, tačiau trečdalio – pagerėjo. Daugiausiai įmonių su blogėjančiais reitingais fiksuota sveikatos priežiūros, transporto ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Didžiausia apimtimi reitingai gerėjo statybos sektoriuje ir žemės ūkio veiklose. „Savo reitingų dinamika išsiskyrė transporto sektorius – dalies įmonių rizika ženkliai gerėjo, o dalies – ženkliai blogėjo. Tad tikėtina, kad šio sektorius įmonių vadovai skirtingai pasinaudojo pandemijos galimybėmis, o tai iš esmės paveikė įmonių sėkmę“, – sako Ž.Milerius.
Apskritai, daugiau nei pusės įmonių rizika augo per vieną rizikos klasę. „Įvertinant, kad prieš metus įmonių rizika labiausiai koncentravosi ties žemesnės rizikos klasėmis, kol kas toks rizikos persiskirstymas kelia iššūkių, bet iš esmės radikaliai nekeičia ekonomikos ir verslo taisyklių – kita vertus, reali verslo situacija paaiškės ateityje valstybei išeinant iš intensyvaus verslo paramos režimo“,- sako Ž.Milerius.
Darbuotojų skaičiaus mažėjimas – švelnus
Per metus Lietuvos įmonėse darbo vietų sumažėjo per 0,8 proc. arba 10 tūkst., daugiausiai darbuotojų neteko paslaugų ir statybos sektorius. Paslaugų įmonėse metų pabaigoje dirbo 6,3 proc. arba 19,6 tūkst. mažiau darbuotojų, statybose – 5 proc. arba 5 tūkst. mažiau. Darbuotojų daugėjo sveikatos bei kituose mažesniuose sektoriuose, taip pat darbuotojų daugėjo įmonėse, nenurodančiose savo veiklos sektoriaus.
„Metų eigoje skirtinguose sektoriuose fiksavome skirtingą darbuotojų skaičiaus pokyčių dinamiką – rugsėjo – lapkričio mėn. darbo rinka išgyvenimo pakilimą ir darbuotojų skaičiaus prasme pasiekė ikikarantininius mėnesius. Tačiau griežtas karantinas vėl privertė įmones peržiūrėti savo darbuotojų skaičių, adaptuotis prie naujos realybės ir jos taisyklių, – darbo rinkos pokyčius komentuoja „Scorify“ vadovas Ž.Milerius. – Šiuo metu darbuotojų skaičius įmonėse vis dar viršija 2019 m. pradžios lygį, tačiau jeigu karantinas arba išėjimas iš jo užtruks, šių metų pradžioje matysime spartesnį darbo vietų mažėjimą, nes tendencija yra mažėjanti“.
Duomenys rodo, kad pvz., darbuotojų skaičius mažmeninėje prekybos metų eigoj bangavo – po pirmojo karantino buvo stebimas akivaizdus šio sektoriaus atsigavimas, tačiau rudens mėnesiai vėl grąžino sektorių į balandžio – gegužės lygį. Darbo vietų skaičius maisto pramonėje tik šiek tiek sureagavo į mažmeninės prekybos atsigavimą, tačiau metų ilgalaikė tendencija – mažėjanti. Pramonės įmonių darbuotojų skaičius tolygiai mažėjo nuo pirmojo karantino pradžios, šiek tiek laikinai išaugęs vasaros mėnesiais, nuo rugsėjo vėl pradėjo stabiliai augti. Antrasis karantinas akivaizdžiai sustabdė šią tendenciją. Statybų sektoriaus darbuotojų skaičius praktiškai nesureagavo į pirmąjį karantiną, tačiau antrojo karantino įvedimas suveikė kaip katalizatorius, ir nuo gruodžio vidurio darbuotojų skaičius šiame sektoriuje nuosekliai mažėja.
2020 – naujų įmonių kūrimo metai
Bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų įmonių pernai metais fiksuota 30 proc. mažiau nei 2019 m., tačiau naujų įmonių lietuviai pernai įkūrė 6 proc. daugiau – iš viso 13,3 tūkst. 40 proc. naujų įmonių įkuriamos Vilniuje, dar 15 proc. – Kaune. Klaipėdos miesto verslininkai prie šio proceso prisideda įkurdami apie 5 proc. naujų įmonių. 31 proc. pernai metais įkurtų įmonių šiuo metu jau turi įdarbinę darbuotojų. „Metų pabaigos rezultatai tik patvirtino pirmojo karantino metų įsibėgėjusį naujų įmonių kūrimo vajų – gyventojai į krizę pasižiūrėjo kūrybiškai, ir ieškojo naujų veiklos formų – apie 40 proc. įmonių sukūrė verslininkai, kurie jau valdo kitas įmones, o tai reiškia, kad pandemijos metus surado naujų nišų ir sukūrė naujų paslaugų“, – naujų įmonių kūrimo rekordus komentuoja „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius.