2020 m. sausio 11 d.
Daugiausiai žemos ir žemiausios rizikos įmonių yra įsikūrę Vilniaus, Kauno ir Telšių apskrityse – čia mažiausios rizikos įmonės sudaro daugiau nei 40 proc. visų regione veikiančių įmonių. Kauno ir Vilniaus apskrityse tokių įmonių yra po 46 proc., Telšiuose – 44 proc. visų regiono įmonių, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ atlikta įmonių rizikos analizė.
Daugiausiai rizikingiausių įmonių, tuo tarpu, taip pat veikia Vilniuje – beveik 15 proc. Vilniaus regiono įmonių priskiriama aukšta arba aukščiausia rizika.
„Matome, kad didžiuosiuose miestuose rizika yra labiau išsiskaidžiusi – čia veikia daugiau ir patikimų, ir aukštos rizikos įmonių, o mažesnių miestų apskrityse įmonių rizika labiau koncentruojasi apie vidutines klases, – rezultatus komentuoja „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. – Tai rodo, kad apie didžiuosius miestus išsidėsčiusiose apskrityse verslininkai labiau linkę rizikuoti, čia kuriama daugiau įmonių. Tikėtina, kad ne visos naujos įmonės būna sėkmingos, bet taip pat matome, kad nemažai jų daliai pasiseka pasiekti stabilaus verslo būklę“.
Tokiame kontekste išsiskiria Telšių apskritis – žemos rizikos įmonėmis šioje apskrityje pasižymi Mažeikių rajonas. Tą, pasak Ž.Mileriaus, galėtų paaiškinti šiame regione veikianti didžiausia Lietuvos įmonė „Orlen Lietuva“. Ji sukuria išskirtinę verslo ekosistemą ir suteikia jai stabilumo. „Analizė rodo, kad Mažeikių rajone savo žemos rizikos reitingais išsiskiria statybos bei mažmeninės prekybos įmonės“, – komentuoja Telšių regiono išskirtinumą „Scorify“ vadovas.
Verta pastebėti, kad vidutinės įmonės dydis skirtinguose regionuose smarkiai nesiskiria – vidutiniškai Lietuvoje vienoje įmonėje dirba apie 13 darbuotojų. Stambesnės įmonės veikia Šiaulių, Marijampolės, Telšių bei Utenos apskrityse, tuo tarpu Alytaus apskrityje įmonių dydis yra mažesnis – čia vidutiniškai įmonėje dirba 11 darbuotojų.
Jeigu vertinti mokamą darbo užmokestį, kuris didžiausias yra Vilniaus apskrityje – 1153 Eur iki mokesčių, ir jis Lietuvos vidurkį viršija 16 proc. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje darbo užmokestis yra mažesnis už Lietuvos vidurkį atitinkamai 4 ir 6 proc., o nuo Vilniaus vidutinio darbo užmokesčio atsilieka 17 ir 20 proc.
Mažiausius atlyginimus, kurie už Lietuvos vidurkį mažesni daugiau nei 20 proc., o nuo vidutinio Vilniaus apskrities įmonės darbo užmokesčio atsilieka daugiau nei 30 proc. moka Tauragės ir Utenos apskričių įmonės. „Tačiau vertėtų pastebėti, jog darbo užmokesčio dydis ar darbuotojų skaičius niekaip neapsprendžia įmonės atsparumo bei jos reitingo – jeigu įmonė atliepia regiono paklausą, tvarkingai veda finansus, augina pardavimus bei darbuotojų skaičių bei išvengia skolų, ji turi visas galimybes tapti stipriu ir įvairioms rizikoms atspariu verslu“, – sako „Scorify“ vadovas Ž.Milerius.