2020 m. rugpjūčio 26 d.
Atsižvelgdamos į įmonių kredito riziką ir veiklos potencialą, šiuo metu didmeninės prekybos įmonėms finansų įstaigos galėtų paskolinti 414 mln. eurų, paslaugų sektoriui – beveik 300 mln. eurų, o pramonės įmonėms – 250 mln. eurų. Tai rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ Lietuvos įmonių kreditų limitų analizė.
Galėtų skolintis daugiau
„Nepaisant to, kad Lietuvos įmonių kredito rizikos rodikliai nuo pandemijos pradžios prastėjo, o dėl išaugusios rizikos Lietuvos įmonių potencialas kredituotis sumažėjo 30 proc., tačiau galimybių tvariai skolintis erdvės tikrai yra, – sako „Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius. – Mūsų skaičiuojamas įmonių kredito limitas rodo, kad mažiausiai finansų įstaigų siūlomomis paslaugomis pagal turimą potencialą naudojasi didmeninės prekybos, paslaugų ir gamybos įmonės“.
Pasak Ž.Mileriaus, nors finansų įstaigos mažmeninės prekybos sektorių vertina kaip pasiekusį savo kreditavimo lubas, jame vis tiek dar yra erdvės paskolinti 112 mln. eurų. Transporto įmonės šiuo metu vertinamos kaip rizikingesnės tiek dėl pandemijos įtakos, tiek dėl mobilumo paketo – bet čia erdvės skolintis taip pat dar yra už 114 mln. eurų.
Labiausiai galimybių neišnaudoja smulkieji
„Bendrai visame Lietuvos versle potencialo skolintis skaičiuojame už 1,4 mlrd. eurų – didesnę dalį viso šio potencialo sudaro mažos ir vidutinės įmonės iki 250 darbuotojų. Tai reiškia, kad šis segmentas, skirtingai nei stambus verslas, kreditavimosi galimybėmis aktyviai nesinaudoja“, – atkreipia dėmesį Ž. Milerius.
„Scorify“ duomenimis, vidutinė suma, kurią šiuo metu galėtų tvariai pasiskolinti įmonė iki 10 darbuotojų yra 6600 eurų, maža įmonė iki 50 darbuotojų – 44 tūkst. eurų, o vidutinė įmonė iki 250 darbuotojų – 191 tūkst. eurų Tai rodo, kad įmonės, ieškodamos galimybių plėtrai, turėtų ir galėtų pasitarti su finansų įstaigomis.
Kredito limitas apskaičiuojamas remiantis bendrovių Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės ataskaitų duomenimis, įvertinant įmonių materialiąją nuosavybę, apyvartinį kapitalą, pardavimų apimtis, efektyvumo, pelningumo bei likvidumo rodiklius.
Svarbiausia verslo tvarumas
„Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis sako, kad, nepaisant šiandienos ekonominių iššūkių, susijusių su COVID-19 krize, pasauliniais prekybos karais ar kylančia įtampa Rytuose, galimybių skolintis verslui tikrai yra. Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju finansų įstaigos įvertina daugybę aspektų: įmonės kuriamą pridėtinę vertę, pinigų srautų tvarumą, bendrovės klientų ir tiekėjų diversifikacijos lygį, su įmonės veikla susijusias galimas rizikas ir finansinę būklę.
„Esame Baltijos šalių bankas, todėl siekiame prisidėti prie regiono ekonomikos augimo prioritetą teikdami tvariems ir potencialo turintiems vietos verslams. Dėl to reikšmingą mūsų suteikiamų paskolų portfelio dalį sudaro prekybos, gamybos, žemės ūkio sektorių finansavimas. Patirtis taip pat rodo, kad vienos atspariausių ekonomikos šokams yra aukštą pridėtinę vertę kuriančios gamybos įmonės ir žemės ūkio bendrovės. Siekiant gauti finansavimą tai gali joms būti pranašumas ir galimybė pasiskolinti geresnėmis sąlygomis. Vis dėlto kiekvieną bendradarbiavimo galimybę visuomet vertiname individualiai, nepriklausomai nuo įmonės veiklos sektoriaus“, – sako D. Burdaitis.
Plėtrai skolina ir per pandemiją
Banko „Citadelė“ atstovas taip pat pabrėžia, kad ekonominio nuosmukio laikotarpis kai kurioms įmonėms gali būti netgi palankesnis finansavimui pritraukti ir investuoti į verslo plėtrą.
„Neabejotinai tie verslai, kurių veiklos modelis yra tvarus, gera kredito ir veiklos tęstinumo istorija, net ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiu gali pasiskolinti lengviau. Per pandemiją įmonės daug dėmesio skyrė elektroninei prekybai stiprinti, naujų klientų paieškai, efektyvumui didinti, naujiems produktams įvesti, todėl dalis investicijų buvo nukreipta būtent į šias sritis. Pastebime, kad įmonės linkusios ir toliau vykdyti planuotas investicijas, kad įgytų pranašumą eksporto rinkose, o mes esame pasiruošę padėti įmonėms suteikdami reikalingą finansavimą“, – sako D. Burdaitis.