Knygynai naujus mokslo metus pasitinka stabilia veikla ir internetine prekyba

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vidutinį Covid poveikį patiriantys knygynai pernai užsitikrino stabilų veiklos pagrindą, ir nors patyrė karantino ir uždarytų prekybos vietų suvaržymus, tačiau pasitelkę internetinę prekybą turi visas galimybes pandemijos poveikį sėkmingai įveikti. Sektoriuje dirba daugiausiai vidutinės rizikos įmonės, didžiausių knygynų dvidešimtukas 2019 m augino apyvartas ir dirbo pelningai, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ atlikta knygynų veiklos apžvalga.

„Knygynai, kaip ir visa mažmeninė prekyba, pavasarį patyrė didelį smūgį dėl uždarytos fizinės prekybos. Tai, kad 44 proc. knygynų šiuo metu yra vertinami kaip mažesnės rizikos, o aukštesnės ar aukščiausios rizikos įmonių yra tik 5 proc. rodo sėkmingą sektoriaus darbą šiais metais – knygynai sugebėjo įdarbinti įsibėgėjančią mažmeninės prekybos augimą savo naudai, o vertinant augusias apyvartas ir sukauptą pelną pernai metais, galime įvardinti, kad nepaisant pavasario suvaržymų, naujus mokslo metus knygynai pasitinka stabilia veikla ir spartaus augimo viltimi“, – komentuoja „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius.

Nors sektoriaus kredito rizika per metus keitėsi labiau nei rinkos vidurkis, tačiau galutinis rizikos pasiskirstymas išliko tvarus. 53 proc. knygynų kredito reitingai per metus pablogėjo – tai daugiau nei Lietuvos įmonių vidurkis (40 proc.). Pagerėjusių reitingų taip pat mažiau – tik 9 proc. (palyginti su 24 proc. vidurkiu). Tad nors bankroto rizikos augimas šiame sektoriuje buvo didesnis nei rinkos vidurkis (dėl griežto karantino ir fizinės prekybos uždarymo), vis dėlto įmonės buvo užėmę pakankamai stabilią poziciją, o bendra sektoriaus rizika augo nežymiai.  Kaip ir iki pandemijos, taip ir šiuo metu – aukštesnės ir aukščiausios rizikos įmonių skaičius sektoriuje neviršija 5 proc.

„Didžiausias pokytis, kad pernai metais 17 proc. knygynų buvo vertinami kaip mažiausios rizikos – o šiais metais tokių įmonių sektoriuje nebėra, tačiau rizikingiausių įmonių skaičius taip pat neišaugo“, – komentuoja sektoriaus riziką Ž.Milerius.

Viso sektoriaus pajamos augo 6 proc., vidutiniškai vienos įmonės apyvarta padidėjo 13 proc. Nors finansines ataskaitas pateikia pusė sektoriaus įmonių, jos rodo, kad 80 proc. įmonių pernai metais dirbo pelningai.

Sektoriuje dominuoja kelios stambios knygynų veiklą ar internetinę prekybą knygomis vykdančios įmonės – likusi dalis įmonių yra maži šeimyniniai knygynai, kurie savo veiklą vykdo įvairiuose mažesniuose miestuose. „Knygynų veiklą vystančios įmonės, turinčios interneto pardavimo kanalus, per pandemiją nukentėjo mažiau – išvystyti interneto kanalai padėjo joms neutralizuoti fizinės prekybos patiriamus nuostolius. Mažesnės įmonės tuo tarpu turėjo iššūkių nuspręsti, ar verta perkelti savo veiklą į internetą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir veikdamos toliau nuo didmiesčių, dauguma mažesnių knygynų pernai veikė sėkmingai, turi vidutinius arba mažesnės rizikos reitingus – tad ir pagrindą sėkmingai veiklai šiais metais“, – sako Ž.Milerius.

„Pandemija privertė mus labai greitai reaguoti ir ieškoti naujų galimybių, jog gebėtume suvaldyti verslą, – sako didžiausią knygynų tinklą „Pegasas“ valdančios UAB „ALG knygynai“ l.e.p. generalinės direktorė Rita Račkaitė. – Reaguodami į tai, jog buvo uždarytos parduotuvės, sugebėjome perdėlioti sąnaudas, pinigų srautus, kad galėtume užsitikrinti prekių užpirkimus mokyklinės prekybos sezonui. Tuo pačiu visą dėmesį skyrėme elektroniniam kanalui: mūsų klientams, kurie leido laiką namuose siūlėme patogiai prekes užsakyti internetu, užtikrinome greitą pristatymą tą pačią dieną, rengėme patrauklius pasiūlymus, taip pat siūlėme galimybę skaityti knygas el. knygų skaityklėje“.