Pernai – 40 proc. daugiau turto areštų pramonės įmonėse

2024 m. vasario 7 d.

Pernai metų pabaigoje teismai buvo areštavę įmonių turto už 445 mln. Eur – tai du kartus daugiau nei 2022 m., kai turto buvo areštuota už 182 mln. Eur. Pramonės įmonių turto areštų suma per metus išaugo tris kartus, o turto areštų skaičius – 40 proc., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ įmonių apžvalga.

Prašymų apriboti disponuoti įmonės turtu metų pabaigoje, palyginti su 2022 m. pabaiga, išaugo 23 proc. iki 2961 atvejo. Daugiausiai tokių prašymų per metus padaugėjo NT operacijų sektoriuje – 42 proc. iki 190 atvejų, bei pramonėje – 40 proc. iki 284 turto areštų. Pramonės įmonių turto areštų suma sudarė 157 mln. Eur arba trečdalį visos areštuoto turto sumos.

„Turto areštų skaičius atskleidžia įmonių gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, o tokie teisminiai procesai NT ir pramonės sektoriuje identifikuoja, kad įmonės susiduria su sunkumais vykdyti įsipareigojimus ir apmokėti sąskaitas, – sako Jurga Tamašauskaitė, „Scorify“ verslo sprendimų vadovė. – Tai, kad areštų suma išaugo kartais, o areštų skaičius tik per 20 proc., rodo, kad areštuojama didesnės vertės turtas, o su iššūkiais susiduria vis stambesnės įmonės, negalinčios padengti iš principo didelių įsipareigojimų. Tikėtina, kad ekonominis sąstingis pasiekė ir stambesnes įmones“.

Bendrai verslo rizikos lygis išlieka nepakitęs – aukštos rizikos įmonių dalis metų pabaigoje šiek tiek sumažėjo iki 9 proc. nuo 10 proc. prieš metus. 41 proc. reitinguojamų įmonių rizikos situacija per metus pagerėjo, 27 proc. – pablogėjo.

Įdarbinimo duomenys rodo, kad įmonės, jeigu ir nevykdo aktyvios plėtros, vis dėlto ir toliau kuria darbo vietas, taip palaikydamos nedidelį augimą. Sausio pradžioje įmonėse dirbo 1 proc. daugiau darbuotojų nei prieš metus, o į labiausiai savo komandas didinusių sektorių gretas vėl grįžo transporto ir logistikos sektorius, kuriame sausio mėn. dirbo 6 proc. daugiau darbuotojų nei pernai. Vis dėlto pusė sektorių identifikuoja, kad darbuotojų samda sustojo – 3 proc. mažiau nei pernai darbuotojų turėjo žemės ūkis, po 2 proc. mažiau – statybų įmonės ir pramonės įmonės.

„Verslas pasiekė tam tikrą lokio miego stadiją ir sulaikęs kvapą laukia pavasario, – sako J. Tamašauskaitė. – Dalis įmonių mato perspektyvą ir toliau tęsia komandų plėtrą, kita dalis yra susidūrę su sąskaitų apmokėjimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo iššūkiais, o jų komandos traukiasi. Vis dėlto duomenys rodo, kad verslūs lietuviai pernai metais neprarado vilties ir matė perspektyvų kurti naujus verslus ar plėtoti kitas kryptis“.

Pernai gyventojai įkūrė 15,7 tūkst. naujų įmonių – 8 proc. daugiau nei 2022 m. Be to, bankrutuojančiomis pernai buvo paskelbtos 977 įmonės – 13 proc. mažiau nei pernai.

Ben Garratt nuotrauka iš Unsplash