Po karantino lietuviai ypač verslūs – per savaitę įkuria rekordinį kiekį įmonių

Per vasarą lietuviai įkūrė 3650 įmonių, arba vidutiniškai po 280 per savaitę, ir tai yra 20 proc. daugiau nei pernai vasarą, kai buvo įkurtos 3042 įmonės arba vidutiniškai 234 įmonės per savaitę. Tiesa, kol kas naujų įmonių kūrimo greitis pirmojo ketvirčio rezultato dar nepasiekė – tuomet kiekvieną savaitę buvo įkuriama vidutiniškai po 293 įmones. Bankrutuojančių, likviduojamų ar reorganizuojamų įmonių skaičiai tuo tarpu neauga ir išlaiko metų vidurkį – per birželį, liepą ir rugpjūtį 165 įmonės buvo paskelbtos bankrutuojančiomis, 758 įmonės išregistruotos, dar 402 įmonės buvo likviduotos.

23 proc. įmonių, įkurtų nuo karantino pradžios, jau turi iki penkių darbuotojų, dar apie 2 proc. – nuo 6 iki 10 darbuotojų, o 75 proc. įmonių vis dar veikia neturėdamos darbuotojų. Bendrai, Lietuvos įmonėse rugsėjo pradžioje palyginti su karantino pradžia dirbo 2,6 proc. mažiau darbuotojų – arba 3,5 proc. mažiau darbuotojų nei pernai rugsėjo pradžioje. Didžiausias darbuotojų mažėjimas yra fiksuojamas pramonės įmonėse – šiame sektoriuje darbuotojų mažėjo visą vasarą, šiuo metu šiame sektoriuje dirba 4 proc. mažiau darbuotojų nei prieš pandemiją.

Darbuotojų daugėja, bankrotų – ne

„Nors nuo gegužės pabaigos, kai buvo fiksuotas žemiausias darbuotojų skaičius Lietuvoje, visą vasarą dirbančiųjų skaičius augo, tačiau ikipandeminio lygio nepasiekė – fiksuojamas ekonominis nuosmukis turi aiškią darbo vietų mažėjimo išraišką, – sako duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius. – Optimistiškai nuteikia, kad naujų įmonių kūrimosi ekonomikos nuosmukis nesustabdė, o tai, kad kiekvieną savaitę daugėja naujų įmonių, panašu, kad iki metų pabaigos pasieksime naujų įmonių kūrimo ikipandeminius tempus. Kitais metais tai ženkliai prisidės prie spartesnio ekonomikos atsigavimo“.

„TGS Baltic“ asocijuotasis partneris Marius Brasiūnas, komentuodamas įmonių būkles sako, jog bankrotų ar likvidavimo skaičiai kol kas neauga dėl kelių priežasčių. „Įmonės sukaupė patirties ir išmoko pamokas iš ankstesnių krizių, todėl turėjo rezervus, parengė planus ir scenarijus, kaip vykdys veiklą esant sudėtingai situacijai ir juos įgyvendino. Verslas tapo brandesniu, orientuotu į tęstinę veiklą, po truputį dingsta mąstymas, kad „įmonei bankrutavus atidarysiu kitą ir viskas bus gerai.  Taip pat pastebime pagerėjusią komunikaciją ir norą bendradarbiauti – įmonės aktyviai komunikuoja su kreditoriais, aiškinasi skolų atsiradimo priežastis, pateikia konkrečius veiksmų planus, kaip ketina sumokėti skolą. Tai kuria pasitikėjimo aplinką, todėl kreditoriai linkę tartis ir daryti nuolaidas. Retai kada pastebime piktybišnius skolininkų veiksmus – turto slėpimą, nekomunikavimą ir pan.“, – komentuoja M.Brasiūnas. Advokatas taip pat kaip neaugančių bankroto ir restruktūrizavimo skaičių priežastį mini varginančias ir ilgas procedūras, kurios skatina lanksčiau derėtis, ir priduria, kad šiose srityje teismų darbas šiuo metu yra gan efektyvus.

Rizikingų įmonių mažėja

Įmonių kredito rizikos reitingai taip pat rodo, kad įmonės po truputį grįžta į normalų ir įprastą verslo ritmą. Nors palyginti su praėjusių metų rugsėju 40 proc. įmonių reitingai vis dar yra mažesni, tačiau ketvirtadalio įmonių reitingai yra pagerėję. Šiuo metu mažiausia ar mažesnė rizika priskiriama 44 proc. įmonių, 46 proc. yra vertinamos kaip vidutinės rizikos. Palyginimui prieš metus situacija buvo priešinga – 47 proc. įmonių buvo mažiausios arba mažesnės rizikos, o tuo tarpu vidutinė rizika buvo priskirta 44 proc. įmonių.
„Tai rodo, kad iš principo įmonių finansinė drausmė, atsargos ir krizės planų įgyvendinimas leido atstatyti kreditingumą ir pasitikėjimą į pernai metų lygį. Tai sukuria tvirtą pagrindą kitų metų augimui, jeigu antroji karantino banga nebus sudėtingesnė nei pirmoji“, – komentuoja „Scorify“ vadovas Ž.Milerius. Per metus labiausiai pablogėjo paslaugų įmonių rizikos vertinimas – 27 proc. įmonių kredito reitingai pablogėjo, tai pat blogėjo trečdalio mažiausių įmonių, turinčių iki 5 darbuotojų, reitingai.