2025 m. sausio 30 d.
Metų pradžioje įmonės Lietuvoje demonstravo gerėjančius kredito rizikos rezultatus ir toliau mažino įsiskolinimus „Sodrai“. Visgi su turto areštais susidūrė daugiau įmonių, taip pat augo turto areštų suma ir kiekis. Nepaisant to, naujų įmonių kūrimo tempai praėjusiais metais išliko aukšti, o mažoji bendrija ir toliau išlieka dažniausiai pasirenkama veiklos forma, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.
Kredito rizikos paveikslas gėrėjo
Per metus Lietuvos įmonių kredito rizika pasislinko žemesnės rizikos link. Šių metų sausį įmonių, kurios vertinamos kaip žemos ir žemiausios rizikos, dalis siekė 55 proc., aukštos ir aukščiausios rizikos – 6 proc., 38 proc. buvo vertinamos kaip vidutinės rizikos. Tuo pačiu laiku prieš metus žemos ir žemiausios rizikos įmonių dalis siekė 51 proc., vidutinės – 40 proc., o aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis sudarė 9 proc.
„Matome, kad per metus laiko net 46 proc. reitinguojamų įmonių sugebėjo pagerinti savo kredito rizikos reitingą. Iš jų beveik pusė palypėjo per vieną reitingo klasę, o dar kiek daugiau nei trečdalis šoktelėjo daugiau kaip per dvi klases“, – sako duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ vykdomoji direktorė Juta Kučiauskienė.
Sektorių, kuriuos galima priskirti prie rizikingiausių, trejetukas per metus išliko toks pat. Šių metų pradžioje 19 proc. statybos sektoriaus įmonių buvo vertinamos kaip aukštos ir aukščiausios rizikos. Antroje ir trečioje vietoje – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius bei pramonė, kuriuose aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis sudaro po 8 proc.
Pasak J. Kučiauskienės, nors trejetukas išlieka toks pat, visgi stebimas šioks toks aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalies mažėjimas kiekviename iš jų. „Štai prieš metus statybos sektoriuje aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis siekė 22 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 14 proc., pramonės – 11 proc. Tiesa, pavyzdžiui, statybų sektoriuje tokio rizikingumo įmonių dalies sumažėjimas nėra staigus, jau apie pusmetį jis vidutiniškai išlieka 18–19 proc.”, – teigia ji.
Turto areštai: augo ir kiekis, ir suma
Analizė rodo, kad areštuoto turto suma per metus augo 40 proc. Šių metų pradžioje ji siekė daugiau kaip 601 mln. eurų, o tuo pačiu metu prieš metus – 430 mln. eurų. Turto areštų kiekis per tą pati laikotarpį ūgtelėjo 20 proc. ir šį sausį viršijo 7 tūkst. Labiausiai, 47 proc., turto areštų kiekis didėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje.
Įmonių, kurios turėjo turto areštą, skaičius per šį laikotarpį taip pat ūgtelėjo apie 43 proc. Šių metų pradžioje tokių įmonių buvo 2,7 tūkst., o prieš metus – 1,9 tūkst. Daugiausiai tokių, 604 įmonės, šių metų pradžioje buvo statybų sektoriuje, 581 – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Per metus įmonių, kurios turėjo turto areštą, skaičius labiausiai padidėjo transporto ir saugojimo sektoriuje. Augimas siekia 63 proc.
„Gana žymiai augo ir turto areštų skaičius, ir sumos, ir su tuo susiduriančių įmonių dalis. Tokie rodikliai iliustruoja didėjančius verslo finansinius sunkumus – kai kurios įmonės susiduria su iššūkiais laiku apmokėti įsipareigojimus tiek tiekėjams, tiek finansinėms institucijoms. Tai rodo, kad verslo sektoriuje galimai mažėja likvidumas, o kreditoriai imasi aktyvių veiksmų siekdami kuo greičiau susigrąžinti skolintas lėšas. Sunkumus kai kuriuose sektoriuose patvirtina ir bankrotų statistika. Per praėjusius metus bankrutuojančiomis paskelbtos 1077 įmonės. Tai daugiau nei dešimtadaliu didesnis skaičius, lyginant su 2023 m., kai bankrutuojančiomis paskelbtos 945 įmonės“, – teigia „Scorify“ vykdomoji direktorė.
Pasak J. Kučiauskienės, bankrotų duomenys atspindi tam tikrų ekonomikos sektorių nestabilumą ir verslo aplinkos iššūkius, kurie gali būti susiję su padidėjusiomis veiklos sąnaudomis, mažėjančia vartotojų paklausa ar finansavimo sąlygų griežtėjimu. Jos teigimu, jei ši tendencija išliks, artimiausiu metu galime matyti dar didesnį bankrotų skaičiaus augimą, ypač tarp mažų ir vidutinių įmonių.
Optimizmas kuriant naujas įmones ir mažinant skolas
Lietuvos įmonių bendra skola „Sodrai“ ir toliau nuosekliai mažėja. Šių metų sausį einamosios ir atidėtos skolos siekė 74 mln. eurų. Tai trečdaliu mažiau nei sausį prieš metus, kai skolos siekė apie 106 mln. eurų.
Atidėta skola „Sodrai“ per metus taip pat reikšmingai sumažėjo, kaip ir nuosekliai kiekvieną praėjusių metų mėnesį. Šį sausį atidėta skola sudarė apie 29 mln. eurų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ji sumažėjo daugiau kaip 2 kartus, kai siekė apie 62 mln. eurų.
Nepaisant to, įsiskolinusių įmonių skaičius išliko beveik toks pat. Šį sausį skolingos „Sodrai“ buvo 26 643įmonės, prieš metus – 26491 įmonė.
„Bendrą pozityvų verslo bendruomenės nusiteikimą rodo ir toliau aukšti naujų juridinių asmenų įkūrimo tempai“, – atkreipia dėmesį J. Kučiauskienė.
Per praėjusius metus buvo įkurta virš 16 tūkst. juridinių asmenų. Toks augimas stebimas jau dvejus metus iš eilės, nes 2022 m. buvo įkurta 14,5 tūkst., o 2023 – 15,7 tūkst. juridinių asmenų.
Pasak J. Kučiauskienės, per praėjusius metus apie 64 proc. naujai įkurtų juridinių asmenų pasirinko vykdyti veiklą kaip mažoji bendrija. „Tokią tendenciją matome trejus metus iš eilės – vis dažniau renkamasi kurti mažąsias bendrijas, tad jų dalis bendrame naujai įkurtų juridinių asmenų skaičiuje nuolat auga“, – sako ji.
Uždarųjų akcinių bendrovių 2022 m. buvo įkurta 5353, 2023 m. – 4746 , 2024 m. – 4002. Tuo tarpu mažųjų bendrijų įkūrimo kreivė – priešinga. 2022 m. įkurta 7507, 2023 m. – 9303, o 2024 m. – 10214 mažųjų bendrijų.