2022 m. sausio 3 d.
Jurga Tamašauskaitė, „Scorify“ verslo sprendimų vadovė
Lietuvos verslas šiuos nueinančius metus galėtų vertinti kaip kontraversiškus – vieni sektoriai vis dar neatsigavo nuo pandemijos ir toliau bando surasti sėkmingų būdų gyvuoti kartu su ja, kiti gi – nušuoliavo šimtamyliais batais vykdydami savo verslo plėtrą, kuriai pandemija sukūrė, galima sakyti, palankias sąlygas.
Kokios penkios ryškiausios Lietuvos verslo finansinės sveikatos tendencijos atsiskleidė antraisiais pandeminiais metais?
Įmonės prisitaikė prie pandeminių sąlygų
Metų pradžioje, įsigaliojus griežtam karantinui, prastovas buvo paskelbę 14 tūkst. įmonių – palyginimui, prieš metus, įsigaliojus pirmam karantinui prastovas skelbė 24 tūkst. įmonių. Per karantiną įmonių prastovose daugėjo – dalis įmonių, tikėtina, tikėjosi trumpesnio karantino, planavo kitais būdais plėtoti savo veiklą, buvo sukaupę santaupų. Tačiau vėliau pasirinko mažinti veiklos apimtis ar visai stabdyti savo veiklą, tikintis valstybės išmokų.
Augo, o paskui mažėjo įmonių rizika
Metų pradžioje ėmė sparčiai augti įmonių rizikos rodikliai – įmonių, kurias „Scorify“ vertino kaip aukštos rizikos, dalis išaugo iki 14 proc. balandžio mėn. Tai buvo aukščiausias rodiklis ne tik šiais metais, bet ir apskritai per kelerius pastaruosius metus – sparčiausiai augo sveikatos bei švietimo paslaugas teikiančių įmonių rizika, taip pat prastėjo mažmeninės prekybos įmonių rizikos situacija. Tačiau tuo metu „Scorify“ analitikai fiksavo ir tendenciją, kad ketvirtis įmonių sugebėjo gerinti savo rizikos rodiklius, o ketvirtis – išlaikė stabilią būklę – tai reiškia, kad karantino metu įmonės rado sprendimų nestabdyti veiklos, o dalis kaip tik ją suaktyvino. Labiausiai vis dėlto nuo pandemijos ir antrojo karantino metu kentėjo mažiausios įmonės – daugiau nei pusės mažų įmonių (iki 5 darbuotojų) rizika per metus išaugo. Trečiame ketvirtyje rizikingų įmonių dalis nukrito iki 12 proc. ir tokia laikosi jau kuris laikas.
Paslaugų sektoriuje- ir laimėtojai, ir pralaimėtojai
Paslaugų sektorius visos pandemijos metu išliko skirtingų rizikos lygių sektoriumi. Maitinimo, laisvalaikio ir apgyvendinimo veiklos buvo ir lieka labiausiai pažeistomis pandemijos ir karantino. Šios įmonės ir anksčiau buvo aukštesnės rizikos nei kitos paslaugų įmonės – maitinimo sektoriuje vyrauja nedidelės, iki 10 darbuotojų turinčios įmonės, neturinčios didelių galimybių sukaupti pakankamos finansinės pagalvės sudėtingesniems laikams. Tačiau tuo pat metu apie 24 proc. maitinimo įstaigų buvo vertinamos kaip mažesnės rizikos – tai reiškia, kad ketvirtadalis sektoriaus įmonių metų pradžioje vis dėlto surado būdų išgyventi ir aktyvinti savo veiklą per pandemiją.
Tačiau plėtėsi ir dar stipriau savo riziką mažino telekomunikacijos paslaugų įmonės, taip pat administravimo paslaugas teikiančios įmonės (pvz., informacinių paslaugų centrų veikla, administracinių, išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės, užsiimančios fasavimo ar pakavimo veiklomis), kurjerių ir pasiuntinių tarnybos taip pat išsilaikė prie stabiliausių ir mažiausios rizikos įmonių.
Darbuotojų – vėl tiek pat ir daugiau
Darbuotojų skaičius, 2020 m. nukritęs dėl įvesto karantino, šiais metais stabiliai kopė į viršų ir jau balandžio mėn., nepaisant visų verslo apribojimų, pasiekė priešpandeminį lygį ir toliau stabiliai augo. Kai kurie sektoriai dar vis nėra pasiekę ikipandeminio darbuotojų skaičiaus lygio (pvz. didmeninė prekyba ar žemės ūkis), tačiau kitų sektorių įmonių plėtra (pvz., mažmeninės prekybos, pramonės ar statybų) viršijo bet kokias popandemines prognozes ir kompensavo kitų sektorių lėtesnį darbuotojų skaičiaus auginimą.
Metai be bankrotų
2021 m. verslo statistikoje išsiskirs kaip metai, kurių metu nebuvo bankrotų. Iki šiol daugiausiai bankrotų pradėdavo valstybės institucijos – Sodra, VMI. Tačiau galiojant mokesčių atidėjimams šios institucijos dar 2020 m. sustabdė bankrotų inicijavimo procesą, o kitos įmonės dažniausiai tokių procesų nesiima dėl sudėtingų procedūrų ir didelės biurokratijos procese. Metų pradžioje „Scorify“ suskaičiavo 1400 verslo zombių, t.y. tokių įmonių, kurioms pagal visus požymius turėjo būti pradėtas bankroto procesas, skaičius vėliau dar paaugo iki 1700 metų pabaigoje. Tačiau pradėtų bankroto procesų skaičius išliko tolygiai mažas per visus metus, nepaisant visų prognozių, kad jie turėtų pasipilti dar rudenį.