Įmonės kovą: skola „Sodrai“ mažėja, darbuotojų vis dar daugėja

2023 m. balandžio 17 d.

Darbuotojų skaičius Lietuvos įmonėse kovo pabaigoje buvo 1,3 proc. didesnis nei prieš metus, o „Sodros“ skola toliau mažėja vidutiniu 3 proc. per mėnesį greičiu, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ įmonių apžvalga. Tarp naujų darbo vietų kūrimo lyderių patenka Tauragės apskrities verslas  – čia, palyginti su pernai metais, dirba 5 proc. daugiau darbuotojų.

„Įmonių kredito rizika ir toliau nesikeičia – aukštos rizikos įmonių Lietuvoje skaičiuojame apie 10 proc., tradiciškai išsiskiriant rizikingesniems sektoriams. Ketvirtadalį statybos įmonių vertiname kaip aukštos kredito rizikos, tarp apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjų tokių 17 proc., po 13 proc. –  apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriuose“, –  sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė. 

Vis dėlto įmonių būklių pokyčiai šį ketvirtį vyksta intensyviau. Teismuose pradėtų bankroto procedūrų skaičius kovo mėn. palyginti su vasariu išaugo 5 proc. iki 121, tačiau pirmą šių metų ketvirtį tokių bylų teismuose buvo 308 arba 8 proc. mažiau nei prieš metus.

Toliau auga likviduojamų įmonių skaičius – kovo mėn. likvidacijos procedūras pradėjo 1800 įmonių. Iš viso pirmą šių metų ketvirtį likviduojamomis paskelbta 5000 įmonių – tai 2,5 karto daugiau nei 2022 m. pirmą ketvirtį. 

Tačiau optimistiškai nuteikia atsigaunantis naujų įmonių kūrimo tempas. Kovo mėn. buvo sukurta 1500 naujų įmonių, per pirmą šių metų ketvirtį – 4600. Tai 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 

Per ketvirtį įmonių skola „Sodrai“ sumažėjo 8 proc. iki 133 mln. Eur. Verslas mažina įsiskolinimą „Sodrai“ tolygiai nuo praėjusių metų vasaros, taip pat mažėja ir atidėtos skolos dydis, kuris šiuo metu siekia 90 mln. Eur. 

Tauragės įmonės – vienos sparčiausiai kuriančių darbo vietas

Darbo vietų skaičius ir toliau auga – kovo mėn. dirbo 1,3 proc. gyventojų daugiau nei pernai. Per mėnesį dirbančiųjų padaugėjo 0,4 proc. 

„Darbo vietų kūrimo tempas yra vienas aiškiausiai pamatuojamų rodiklių, parodantis įmonių finansinę sveikatą ir lūkesčius, – sako J. Tamašauskaitė. – Kartu su kredito rizikos vertinimu, skolų duomenimis galima konstatuoti, kad bendra verslo būklė yra gan pozityvi, tiesa, skirtingi sektoriai plėtoja savo veiklą skirtingu tempu ir apimtimis.  Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriaus įmonės išlieka ypač žemos rizikos, bankrutuojančių įmonių skaičius šiais metais neišsiskiria, nors darbuotojų šiame sektoriuje per metus sumažėjo beveik 4 proc. Tačiau pirmų finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad sektoriaus pelnas išaugo 66 proc., tad tikėtina, kad sektorius efektyvina savo veiklą. Tuo tarpu, apdirbamosios pramonės įmonių rizika per metus yra išaugusi, ir šiais metais vis dar šiek tiek auga, darbuotojų skaičius sumažėjo 3 proc. Tad tikėtina, kad sektorius susiduria su sunkumais, nes, palyginimui pelno sukaupti pernai pavyko 16 proc. daugiau nei 2021, ir tai kelis kartus mažesnis nei bendras verslo pelno augimas“. 

Optimistiškai nuteikia, kad palyginti su praėjusių metų kovu, darbuotojų skaičius augo apgyvendinimo ir maitinimo, poilsio organizavimo veiklose, NT operacijų bei finansų ir draudimo sektoriuje. Sparčiausiai darbo vietas kuriančių trejetukas nesikeičia jau kuris laikas – administracinės veiklos įmonėse dirba 5 proc. daugiau, transporte – 6 proc., o informacijos ir ryšių sektoriuje – 10 proc. daugiau nei pernai. 

Vis dėlto labiausiai darbo vietas kuria didžiųjų apskričių įmonės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių Tačiau išsiskiria ir Tauragės apskritis su 5 proc. darbuotojų skaičiaus didėjimu per metus. Teigiamą darbo vietų kūrimo tendenciją šios apskrities įmonės palaiko jau ilgiau nei pora metų. Tuo tarpu Utenos apskrityje darbo vietų per metus sumažėjo 5 proc., Alytaus – 3 proc., Marijampolės – 1 proc. 

sol nuotrauka iš Unsplash