2023 m. kovo 30 d.
12 proc. gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gavusių kreditą, lizingą ar paslaugų išsimokėtinai, darbdaviai turi aukštą nemokumo riziką, o 5 proc. kredito gavėjų darbdavius galima vertinti kaip sukčiaujančius dėl paskolos, rodo „Scorify“ atlikta kreditą gavusių asmenų darbdavių statistinė analizė.
Pagal kreditų biuro „Creditoria“ duomenis, 12 proc. kreditą gavusių gyventojų darbdavių turi aukštą nemokumo tikimybę – įmonės kredito reitingas yra žemas ir jos susiduria su kreditingumo bei veiklos tęstinumo rizika. Dėl to išauga tikimybė, kad asmuo dėl savo darbdavio problemų ateityje gali susidurti su sunkumais gražinti kreditą.
Dar 5 proc. kredito gavėjų darbdaviai turi sukčiavimo požymių – pusės jų darbo užmokestis neatitinka istorinių įmonės duomenų ir yra ženkliai didesnis nei iki tol deklaruota. Tikėtina, kad darbuotojo, siekiančio gauti paskolą, pajamos buvo padidintos dirbtinai siekiant gauti didesnį kreditą. 10 proc. įmonių, kuriose dirba paskolą gavęs darbuotojas, keturis mėnesius iki paskolos suteikimo apskritai neturėjo nei vieno darbuotojo, tad tikėtina, kad oficialus įdarbinimo faktas atsirado būtent rūpinantis paskolos galimybėmis. Dar 3 proc. įmonių, kuriose dirba kreditą gavęs gyventojas, yra bankrutuojančios ar likviduojamos.
„Vyraujant ekonominiam neapibrėžtumui, tikimybė, kad žmogus laiku grąžins paskolą, priklauso ne tik nuo paties asmens pajamų ir jų tvarumo, tačiau ir nuo darbdavio finansinio tvarumo. Nors tvarių pajamų gavimas svarbus sėkmingam paskolos grąžinimui, tačiau tiek įmonių bankrotai, tiek ir sukčiavimo elementai didina riziką, kad įsipareigojimai nebus padengti laiku, – sako duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo sprendimų vadovė J. Tamašauskaitė. – „Creditoria“ duomenys rodo, kad dalis kredito gavėjų darbdavių turi mokumo problemų, yra bankrutuojantys ar netgi gali būti vertinami kaip į sukčiavimą linkę bendrovės, nors paties kredito gavėjo – fizinio asmens – pajamos vertinamos kaip tvarios. Tad kredituojančios įmonės ieško būdų, kaip tiksliau įvertinti kredito gavėjų riziką ir analizuoja ne tiktai paties kredito prašančio asmens pajamas, tačiau ir pajamų šaltinio, t.y. kredito gavėjo darbdavio rizikos lygį“.
Pasak J. Tamašauskaitės, tinkamai įvertinus paties kredituojamo asmens pajamas, tačiau praleidus pro akis jo įmonės būklę, kredituojančios įmonės susiduria su papildoma rizika ir kaštais, tad didelė tikimybė, kad jų neveiksnių paskolų portfelis gali augti.
Bendrai vertinant, 2 proc. įmonių, kurių darbuotojai kreipiasi paskolos, darbo užmokestis neatitinka istorinių duomenų, tad tikėtina, kad įmonės slepia pajamas ir dirbtinai sukuria sąlygas darbuotojui gauti paskolą.
Nuotrauka Eduardo Soares iš Unsplash