2022 m. vasario 3 d.
Pandemija ir jos valdymo priemonės vis dar stipriai veikia 26 proc. Lietuvos įmonių, tačiau nuo praėjusių metų pavasario šis poveikis sumažėjo 5 proc. punktais, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ atnaujintas COVID poveikio reitingas. Pandemijos įtaka verslui per devynis mėnesius mažėja paslaugų ir finansiniuose sektoriuose – čia vis mažiau stipriai pandemijos paveiktų įmonių. Tuo tarpu transporto ir maisto gamybos sektoriuose tendencijas ne tokios džiuginančios – per devynis mėnesius padaugėjo ypač paveiktų įmonių, o taip pat sumažėjo mažą poveikį pajutusių įmonių.
Paslaugų įmonės vis dar išlieka labiausiai COVID paveiktu sektoriumi – kas penkta įmonė susiduria su stipriu pandemijos poveikiu, prieš metus tokių buvo 25 proc.
Antrą ir trečią vietą pagal Covid paveiktumą dalinasi mažmeninės prekybos ir statybų įmonės. Vis dėlto devynių mėnesių tendencijos šiuose sektoriuose yra skirtingos – statybų sektoriuje per šį laikotarpį stipriai paveiktų įmonių sumažėjo 2 proc. iki 19 proc. Tuo tarpu tarp mažmeninės prekybos įmonių šio poveikio mastas augo – stipriai paveiktų įmonių padaugėjo nuo 17 proc. iki 19 proc.
Pandemijos poveikį transporto sektoriui sustiprina ir kiti trikdžiai, kurie neleidžia įmonėms atsitiesti po pandemijos sukrėtimų – pvz., degalų kainų šuolis ar mobilumo paketo reguliavimas. Per devynis mėnesius šioje verslo srityje labai paveiktų įmonių skaičius išaugo nuo 13 iki 16 proc., o švelniai paveiktų įmonių sumažėjo nuo 37 proc. iki 24 proc. Panašios tendencijos ir maisto gamybos sektoriuje. Nors šiame sektoriuje veikiančios įmonės yra tarp mažiausiai pandemijos paveiktų sektorių, tačiau per devynis mėnesius stipriai paveiktų įmonių dalis išaugo nuo 11 iki 16 proc., o menką pandemijos poveikį jaučiančių įmonių sumažėjo nuo 62 proc. iki 50 proc.
„Norėtųsi pasakyti, kad pandemijos poveikis išsikvepia, tačiau analizė rodo, kad jos įtaka kai kuriems sektoriams vis dar tęsiasi, o prie šio poveikio prisideda jau ir kiti veiksniai. Taip pat dalis sektorių, pvz., maitinimo paslaugų ar prekybos įmonės, vis dar patiria pandeminius ribojimus, todėl neturi sąlygų pasiekti ikipandeminių verslo apimčių, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė. – Statybų sektorius tradiciškai pasižymi ypač aukšta kredito rizika, o pandemijos poveikis sektoriams su aukštesne kredito rizika kaip taisyklė yra ženkliai stipresnis“.
Pasak INVL vyr. ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, nors pernai metų pradžioje griežtų kovos su viruso sklaida priemonių nepavyko išvengti, sparti vakcinacija ir ištobulintos pandemijos valdymo ir ekonominės pagalbos priemonės ilgainiui leido atskirti procesus sveikatos fronte nuo ekonominės veiklos, o įmonėms pavyko ištobulinti procesus, kad būtų suvaldytos operatyvinės su pandemija susijusios rizikos.
Bendri tyrimo rezultatai rodo, kad per devynis mėnesius silpnai veikiamų įmonių dalis ekonomikoje išaugo nuo 32 proc. iki 36 proc., iki 36 proc. padaugėjo ir vidutinišką poveikį patiriančių įmonių.
Sektorius padalino ir vidiniai ribojimai, ir tarptautiniai trikdžiai
Vertindama skirtingų sektorių atskirų įmonių kreditingumą, “Scorify” verslo sprendimų vadovė J. Tamašauskaitė komentuoja, kad atskirų sektorių viduje, nepaisant vyraujančios bendros sektoriaus tendencijos, būtina vertinti kiekvienos įmonės kreditingumą atskirai. Pavyzdžiui, pandemijos poveikis paslaugų sektoriams nėra vienodas – dalį įmonių Covid veikia minimaliai, pvz., IT paslaugų sektoriuje. „Tad būtina atsižvelgti į kiekvienos įmonės kreditingumo rodiklius ir paties sektoriaus paveiktumą – tuomet galima tiksliau įvertinti, kaip efektyviai bendradarbiauti su konkrečia įmone“, – sako J. Tamašauskaitė.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, 2021-ieji buvo atsigavimo metai daugeliui sektorių, tačiau didžiausią proveržį padarė apdirbamoji gamyba. „Lietuvos gamybos įmonės lanksčiai prisitaikė ir pasinaudojo atsivėrusiomis nišomis tiekimo grandinėse. Jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais. Ir tai nebuvo vien chemijos pramonės, o tiksliau testavimo komponentų ir reagentų vakcinoms gamintojų, nuopelnas, dviženkliais tempais kilo praktiškai visų pramonės šakų produkcija. Įspūdingas apdirbamosios gamybos eksporto apimčių šuolis ir dviženklis pramonės produkcijos augimas rodo, kad išsibalansavusios žaliavų ir komponentų rinkos ne tik netrukdė gamintojams didinti apsukų, bet jiems pavyko net atrasti nišų, perimti užsakymus, – komentuoja INVL vyr.ekonomistė. – Tik gėrimų, maisto produktų gamyba bei spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo veikla tenkinosi vienaženkliu produkcijos augimu“.
Covid poveikio reitingas rodo, kad tarp mažiausiai veikiamų pandemijos sektorių yra finansinių paslaugų bei žemės ūkio įmonės. 57 proc. žemės ūkio įmonių patiria menką pandemijos poveikį, o priešingoje skalės pusėje, stipriai pandemija veikia tik kas dešimtą sektoriaus įmonę. „Geras pernai metų derlius ir aukštos supirkimo kainos tik sustiprino atsparumą pandemijai ir įtvirtino sukrėtimams ypač atsparaus sektoriaus poziciją“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
Nors mažmeninės prekyba išlieka tarp labiausiai paveiktų pandemijos sektorių, tačiau poveikis sektoriui nuosekliai mažėja, o du trečdaliai įmonių patiria tiktai vidutinį pandemijos poveikį. „Pasibaigus karantinui, suveikė „suspaustos spyruoklės“ efektas namų ūkių vartojime: per karantiną lėšų sukaupę gyventojai atvėrė pinigines, o tai leido atsigauti ir į vidaus rinką orientuotoms ekonominėms veikloms, – komentuoja INVL ekonomistė. – Lengviau atsikvėpė ir labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios apgyvendinimo, maitinimo, turizmo, sporto, rekreacijos, meno, pramogų ir kultūros sektoriai. Nuo rudens taikyti papildomi ribojimai didelės įtakos vartojimo rodikliams neturėjo. Priešingai, prekybos sektorius pernai ne kartą fiksavo naujus apyvartų rekordus”.
Atskirų sektorių įvertinimas pagal Covid poveikį
Aukštas poveikis rodo, kiek proc. tam tikro sektoriaus įmonių pandemija paveiks stipriai ir labai stipriai.
| Sektorius | Žemas/vidutinis poveikis | Aukštas poveikis | |
| Paslaugos | 2022 m. sausio mėn. | 78% | 22% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 75% | 25% | |
| Mažmeninė prekyba | 2022 m. sausio mėn. | 81% | 19% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 83% | 17% | |
| Statybos | 2022 m. sausio mėn. | 81% | 19% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 79% | 21% | |
| Transportas | 2022 m. sausio mėn. | 84% | 16% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 87% | 13% | |
| Maisto gamyba | 2022 m. sausio mėn. | 84% | 16% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 89% | 11% | |
| Didmeninė prekyba | 2022 m. sausio mėn. | 85% | 15% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 84% | 16% | |
| Pramonė | 2022 m. sausio mėn. | 86% | 14% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 86% | 14% | |
| Žemės ūkis | 2022 m. sausio mėn. | 90% | 10% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 89% | 11% | |
| Finansinės paslaugos | 2022 m. sausio mėn. | 95% | 5% |
| 2021 m. balandžio mėn. | 93% | 7% |
Apie Covid poveikio reitingą
Covid poveikio reitingo metodika remiasi išsamia Lietuvos įmonių analize ir apjungia makro ir mikro ekonominius duomenis – sektoriaus paveiktumo ekspertinį įvertinimą, įmonių bankroto rizikos įvertinimą bei kitus įmonės duomenis.
Ekspertinis ekonominių veiklų vertinimas buvo atliekamas pagal penkias kategorijas:
- Ekonominės veiklos atsparumą COVID-19, karantinui ir kitoms poveikio priemonėms pagal tai, ar gaminama produkcija (ar teikiamos paslaugos) yra pirmo būtinumo, ar ne;
- Operacines rizikas ir poveikį darbuotojų skaičiui bei darbo vietoms;
- Tiekimo grandinės atsparumą COVID-19, karantinui ir kitoms poveikio priemonėms;
- Poveikį pajamoms bei apyvartai;
- Poveikį atsiskaitymams.