2024 m. birželio 18 d.
11 proc. gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir per paskutinius 12 mėnesių gavusių vartojimo kreditą, darbdavių turi aukštą nemokumo riziką. Dar 6 proc. atvejų kreditas buvo gautas galimai sukčiaujant. Tai rodo „Scorify“ atlikta statistinė analizė, remiantis kreditų biuro „Creditoria“ duomenimis ir atvirais „Sodros“ duomenimis.
Dažniausiai įtarimai dėl sukčiavimo susiję su atlygio dydžiu. Analizė parodė, kad net 68 proc. atvejų deklaruojamas atlyginimas neatitinka ar stipriai viršija ir vidutinį, ir maksimalų įmonės, kurioje dirba asmuo, darbo užmokestį, skelbiamą atviruose „Sodros“ duomenyse.
8 proc. kreditų gavėjų buvo naujai įdarbinti įmonėse, nors prieš tai šios įmonės neturėjo nei vieno darbuotojo. 7 proc. kreditų gavėjų darbdavių neturi darbuotojų.
Analizė taip pat atskleidžia, kad 13 proc. kredito prašančių gyventojų darbdavių yra bankrutuojantys, likviduojami, išregistruoti ar jiems iškelta bankroto byla. Net dešimtadaliu tokių atvejų kreditai buvo suteikti.
„Skolinant atsakingai svarbu vertinti įvairius vartotojų mokumo aspektus, įskaitant ir tai, kiek tvarus ir užtikrintas yra jo pajamų šaltinis, nes kreditus žmonės dažniausiai gražina iš savo gaunamų darbo pajamų. Deja, rinkoje dar kartais sutinkama praktika, kad išdavus kreditą tiesiog vadovaujantis formaliais reguliavimu nustatytais kriterijais, vėliau vėluojantys kreditai parduodami išieškojimo bendrovėms, dalis kurių vis dar taiko spaudimo metodus. Lietuvoje žmonių finansinis raštingumas yra nepakankamas ir žmonės beatodairiškai, nepriklausomai nuo darbdavio finansinio tvarumo, stengiasi gauti kreditą, o vėliau susiduria su neigiamomis pasekmėmis”, – duomenis komentuoja „Scorify“ vadovas Andrius Bogdanovičius.
Svarbu įvertinti ir darbdavio veiklos patikimumą bei finansų tvarumą. Aukštos nemokumo rizikos įmonėse šiuo metu dirba 11 proc. paskolų gavėjų, dėl šios priežasties jie ateityje gali turėti iššūkių grąžinti kreditą, nes jų įmonės gali susidurti su kreditingumo bei veiklos tęstinumo rizika. 40 proc. jų dirba aukštos bankroto rizikos įmonėse, 20 proc. – turinčiose kritinių skolų partneriams ar valstybei, 6 proc. kredito gavėjų darbovietėse stebimas staigus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, o tai dažniausiai signalizuoja apie sunkumus įmonės veikloje.
Pasak A. Bogdanovičiaus, duomenys rodo atvejų, kai darbuotojas buvo fiktyviai įdarbintas, kad galėtų gauti kreditą, nereti atvejai, kai atlyginimas deklaruojamas didesnis nei mokamas iš tikrųjų, taip pat yra atvejų, kai darbo santykių nutraukimas deklaruojamas vėliau nei darbo santykiai nutraukiami. Tokie sukčiavimo atvejai didina kreditų kainą, nes patiriami nuostoliai perkeliami mokiems kreditų gavėjams.